Skip Navigation Linksmusulmonai.lt : Straipsniai : ISLAMAS IR GYVENIMO TIKSLAS

ISLAMAS IR GYVENIMO TIKSLAS

 

Koks yra mano gyvenimo tikslas?

Koks yra tavo gyvenimo tikslas?

Koks yra mūsų gyvenimų tikslas?

Tokie klausimai dažnai kyla mąstantiems žmonėms.

Žmonės atsako į šiuos klausimus skirtingai. Kai kurie tiki, kad jų gyvenimo tikslas yra praturtėti. Bet koks bus jų gyvenimų tikslas, kada jie sukaups milijonus dolerių? Kas iš to? Kas tada? Koks bus jų tikslas, kada jie tuos milijonus gaus? Jei gyvenimo tikslas yra tapti turtingu, nebebus jokio tikslo tapus turtuoliu. Iš tikro, čia ir slypi kai kurių netikinčiųjų ar eretikų problema. Kada jie sukaupia tiek pinigų, kiek svajojo, jų gyvenimas nebetenka tikslo, jie gyvena įtampoje ir nerimavime ir kenčia nuo beprasmybės panikos.

 

Ar gali turtas būti tikslu?

Mes dažnai girdime apie nusižudžiusius milijonierius, o kartais ne tik apie juos pačius, bet apie jų žmonas, sūnus ar dukteris. Kyla toks klausimas: ar gali turto siekimas atnešti žmogui laimę? Daugeliu atveju atsakymas yra NE. Ar turto kaupimas yra pastovus tikslas? Kaip mes žinome, penkerių metų vaikas neieško turto: jis teiktų pirmenybę žaislui negu milijonui dolerių. 18 metų jaunuolis nesvajoje apie turtus, nes jis būna užsiėmęs svarbesniais dalykais. 90 metų senis nesirūpina pinigais, jis nerimauja dėl savo sveikatos. Tai įrodo, kad turtas negali būti pastovus tikslas visuose individo gyvenimo etapuose.

 

Turtas ne itin gali suteikti laimės netikinčiajam, nes šis nėra tikras dėl savo baigties ar likimo. Netikintysis nežino gyvenimo tikslo. Ir jei jis ir turi tikslą, šis tikslas yra pasmerktas būti laikinu arba pražūtingu.

 

Kokia yra nauda iš turto netikinčiajam, jei jis bijo baigties ir yra viskam skeptiškas? Netikintysis gali įgyti daugybę pinigų, tačiau neabejotinai save pražudys.

 

Allaho garbinimas kaip tikslas

Priešingai, tikėjimas Allahą suteikia tikinčiajam tokį gyvenimo tikslą, kokio reikia. Islame gyvenimo tikslas yra garbinti Allahą. Terminas „garbinti“ apima visus paklusimo aktus.

 

Islamiškas gyvenimo tikslas yra pastovus tikslas. Tikras musulmonas laikosi šio tikslo visais gyvenimo etapais, tiek kai jis yra vaikas, paauglys, suaugęs ar sulaukęs senatvės.

 

Allaho garbinimas padaro gyvenimą tikslingą ir prasmingą, ypatingai kada tai yra atliekama pagal islamą. Pagal islamą, šis pasaulietiškas gyvenimas yra tik trumputis etapas. Tada prasideda kitas gyvenimas. Pirmas ir antras gyvenimai yra atskirti mirtimi, kuri yra kaip tarpinis etapas. Antrojo gyvenimo kokybę asmuo nusipelno pagal darbus pirmajame gyvenime. Pasibaigus mirties stadijai, ateina Teismo Diena. Tą Dieną Allahas apdovanoja arba baudžia žmones pagal jų darbus pirmajame gyvenime.

 

Pirmasis gyvenimas kaip egzaminas

Islamas pirmąjį gyvenimą žiūri kaip į žmogaus patikrinimą. Mirtis yra panaši į poilsio periodą po testo, t.y. po pirmojo gyvenimo. Teismo Diena yra panaši į dieną, kada paskelbiami egzamino rezultatai. Antrasis gyvenimas yra laikas, kada kiekvienas egzaminuojamasis džiaugiasi arba kenčia dėl savo elgesio patikrinimo metu pasekmių.

 

Islame gyvenimo linija yra aiški, paprasta ir logiška: pirmasis gyvenimas, mirtis, Teismo Diena ir tada jau antrasis gyvenimas. Dėl šios aiškios gyvenimo linijos, musulmonas turi aiškų gyvenimo tikslą. Musulmonas žino, kad Allahas jį sukūrė. Musulmonas žino, kad jis turi praleisti kažkiek metų šiame pirmajame gyvenime, kurio metu jis turi paklusti Dievui. Nes Dievas tirs jį ir laikys jį atsakingu už jo poelgius, atliktus tiek viešai, tiek paslapčia, nes Jis žino visų žmonių visus poelgius. Musulmonas žino, kad jo darbai pirmajame gyvenime apspręs jo antrojo gyvenimo kokybę. Musulmonas žino, kad pirmasis gyvenimas yra labai trumpas, daugiau mažiau 100 metų, tuo tarpu antrasis gyvenimas yra amžinas.

 

Antrojo gyvenimo amžinybė

Ši antrojo gyvenimo amžinybės koncepcija turi milžinišką įtaką per visą musulmono pirmąjį gyvenimą, nes musulmonas tiki, kad nuo pirmojo gyvenimo priklauso antrojo gyvenimo kokybė. Be to, šis nustatymas priklausys nuo Allaho, Vien tik Teisingo ir Visagalio, sprendimo.

 

Dėl šio tikėjimo antruoju gyvenimu ir Teismo Diena, musulmono gyvenimas tampa tikslingu ir kiek tik įmanoma prasmingu. Musulmono pastovus tikslas yra patekti į Rojų antrajame gyvenime.

 

Kitais žodžiais sakant, musulmono nuolatinis tikslas yra paklusti Allahui, vykdyti Jo įsakymus ir visada palaikyti su Juo ryšį per maldą (penkis kartus per dieną), per pasninkavimą (vieną mėnesį metuose), per labdarą (kiek tik įmanoma dažniau) ir per piligriminę kelionę (vieną kartą gyvenime).

 

Nuolatinio tikslo poreikis

Netikintieji turi savo gyvenimo tikslų, tokių kaip turto ir pinigų kaupimas, mėgavimasis seksu, valgymu ir šokiu. Bet visi šie tikslai yra praeinantys. Visi šie tikslai atsiranda ir išnyksta, iškyla ir praeina. Pinigai ateina ir išeina. Sveikata ateina ir išeina. Seksualinis aktyvumas negali tęstis amžinai. Visi šie potraukiai pinigams, maistui ir seksui negali atsakyti į paties individo klausimą:

KAS IŠ TO

 

Kas tada?

Tačiau islamas saugo musulmonus nuo rūpinimosi tokiu klausimu, nes islamas nuo pat pradžių paaiškina musulmonui, kad nuolatinis musulmono gyvenimo tikslas yra paklusti Allahui tam, kad patekti į Rojų sekančiame gyvenime.

 

Mes turėtume žinoti, kad vienintelis išsigelbėjimo šiame gyvenime ir Pomirtiniame Gyvenime būdas yra tikrai žinoti mūsų Viešpatį, Kuris sukūrė mus, tikėti Juo ir tik Jį Vieną garbinti.

 

Mes taip pat turėtume žinoti mūsų Pranašą, kurį Allahas atsiuntė žmonijai, tikėti juo ir sekti juo. Mes turėtume žinoti tiesos religiją, islamą, kuriuo mūsų Viešpats įsakė mums tikėti, ir jį praktikuoti.